BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Universiteto spaustuvininkas

Vilniaus universitetas, apie kurį 18-19 a. sandūroje telkėsi visuomeninis kultūrinis miesto gyvenimas, po 1803 m. švietimo reformos įgavo naujų galimybių plėsti krašto švietimą ir ugdyti intelektualines jėgas. Mokslininkams ir literatams susidarė palankios sąlygos plėtoti savo kūrybinius sugebėjimus, o tuo pačiu metu dar gana negausiam intelektualiniam elitui vis dar reikėjo spausdinto žodžio. Vilniaus vienuolynų senosios spaustuvės ir keli knygų prekijai nebegalėjo patenkinti išaugusių poreikių. Tokia buvo situacija, kai į Vilnių 1803 m. atvyko Juozapas Zavadskis (1781-1838), kuriam likimas lėmė europinius knygų spausdinimo leidimo ir pardavimo santykius taikyti naujoje dirvoje. Talentingas jaunuolis pasirinko nedėkingą tiems laikams amatą, ir į jo paslaptis keletą metų gilinosi Poznanės ir Vroclavo knygynuose. Dirbdamas Leipcige, susipažino su viena pažangiausių to meto Europoje Vokietijos spaustuvių darbo ir knygų pardavimo organizacija, įgijo teorinių ir praktinių žinių. Puikiai išnagrinėjęs vokiečių patyrimą knygininkystės srityje, greitai įvertino šio amato padėtį ir mūsų krašte: „Po to atgabentas į Vilnių, šioje paskutinėje vietoje pastebėjau, kad šis amatas apleistas“.

Vilniuje išsinuomavęs iš pijorų vienuolyno patalpas, J. Zavadskis įkūrė privatų knygyną ir mažą spaustuvę. Jo darbo stilius, nebūdingas vietiniams amato meistrams, greitai sudomino Universiteto rektorių J. Sniadeckį. Universitetas dešimčiai metų išnuomojo gerokai apleistas akademinės spaustuvės patalpas, pardavė visą spaustuvės inventorių už 300 rublių sidabru išsimokėtinai, leido spausdinti knygas ir pardavinėti nustatyta kaina, taip pat papildomai spausdinti įvairias knygas, kalendorius ir vadovėlius, kuriuos anksčiau išleisdavo akademijos spaustuvė.

Skaitykite daugiau: Universiteto spaustuvininkas

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą