BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Mažylis buvo pirmasis…

 „Manchester Baby” buvo pirmasis kompiuteris, naudojęs programas atmintyje. Jis naudojo CRT kineskopą duomenų įsiminimui ir veikė nuosekliai imdamas po bitą vienu kartu.
Buvo laikai, kai nebuvo kompiuterių - o tada buvo laikai, kai jie jau buvo. Taigi turėtų būti „pirmasis” kompiuteris - tačiau atrodo, kad tokio kaip tik ir nebuvo. Mat kai kompiuterio su atmintimi idėja pakibo ore, daugelis skirtingų žmonių ėmėsi jos.

Mančesteris buvo vienas trijų pagrindinių JK kompiuterių kūrimo centrų (greta Kembridžo ir Tedingtono NPL). Ir nors Kembridže buvo sukurtas pirmasis „viso dydžio” veikiantis kompiuteris su atmintimi, Mančesteris pagamino mažą mašiną - „Baby” arba „Small Scale Experimental Machine” (SSEM), kuriai priklausytų „pirmojo veikiančio kompiuterio su programomis atmintyje” titulas.

Skaitykite daugiau: Mažylis buvo pirmasis…

Rodyk draugams

Kodėl žydai Kristaus nepripažįsta mesiju?

Kas tas „mesijus“? Pačią sąvoką „mesijo atėjimas“ įvedė senovės žydų pranašai, kurių pranašystės ir privertė laukti mesijo atėjimo. Tad pasiskelbusį mesiju tereikia patikrinti, ar atitinka pranašystes. Mesijus – tai valdovas1) ir dvasinis žydų lyderis. Karaliaus-mesijo valdymo metu vyksta „Geula“ (Atsikratymas) procesas, t.y. viso pasaulio išsivadavimas ir atgimimas, kuris akivaizdus ir neabejotinas visiems žmonėms. Visų pirma, turi liautis karai, vyrauti taika ir gerovė, ir visi žmonės galės pasišvęsti dvasiniam tobulėjimui bei dievo pažinimui. Suprantama, kokiu baisiu smūgiu pirmiesiems krikščionims buvo jų „mesijo“ mirtis. Juk ir jie, ir pats Jėzus, ir visi to meto žydai pripažino pranašų autoritetą. Jėzus žuvo nieko nepadaręs iš to, kas buvo jam skirta ir ko tikėjosi iš jo. Kaip buvo galima juo toliau tikėti? Kristaus pasekėjo pradėjo ieškoti Toroje prasmių, leidžiančių naujai išaiškinti pranašystes taip kad mesijo mirtis būtų įmanoma nepasiekus Išsivadavimo. Jie ėmė tvirtinti, kad mesijus turi ateiti dukart. Žydų istorijoje ne kartą sutinkame charizmatiškus liaudies vadus, su kurias vėl ir vėl iškildavo klausimas apie tikrąjį ir apsimetėlį mesijų bei požymius, pagal kuriuos jie atskiriami. Psichologiniai procesai, vykę liaudies sąmonėje tais laikais, dažnai buvo labai panašūs į krikščioniško mesijinio modelio formavimąsi. Ypač panašus sabatėjų judėjimas, su pretendentu į mesijus Šabtajumi (Sabatėju) Zevi.

Skaitykite daugiau Kodėl žydai Kristaus nepripažįsta mesiju?

Rodyk draugams

Kvietimas Vytautui kovai prieš husitus

Pateikiamas popiežiaus laiškas LDK Vytautui, kuriame kviečiama dalyvauti kryžio žygyje prieš Čekijos husitus. Priede aprašoma to laikotarpio Vytauto santykiai su popiežiaus sostu.

Skaitykite daugiau: Kvietimas Vytautui kovai prieš husitus

Rodyk draugams

Tolstojus – vienas iš nedaugelio

Netrukus po knygos „Tylos balsas“ (1889) J. Blavatskaja siunčia vieną jos egzempliorių su užrašu pirmame puslapyje:
„Grafui Nikolajevičiui Tolstojui „Vienam iš nedaugelio“ nuo autorės J. Blavatskajos”

Kodėl Blavatskaja daro tai ir kodėl jį vadina „vienu iš nedaugelio“? Kame jo toks išskirtinumas?

Atsakymai – jos straipsnyje „Levas Tolstojus ir jo nebažnytinė krikščionybė“ (1890), kuriame išreiškiama didžiausia pagarba „didžiajam meninio žodžio meistrui ir mąstytojui“.

Skaitykite daugiau: Blavatskaja: Tolstojus – vienas iš nedaugelio

Rodyk draugams

Čarlzas Pirsas ir jo atgimimas

Charles Sanders Peirce gimė 1839 m. rugsėjo 10 d. Kembridže (Masačūsetso valst.) astronomijos ir matematikos profesoriaus Bendžamino Pirso, matyt pirmo rimto matematiko Amerikoje, šeimoje. 1863 m. Harvarde gavo chemijos magistro laipsnį. Deja, Harvardo instruktorius Ch.W. Eliotas apie Pirsą suformavo neigiamą nuomonę, kas vėliau turėjo šiam didelę įtaką – Harvardo prezidentas 1869-1909 m. vetavo visus Pirso bandymus įsidarbinti Harvarde. Tačiau Pirso pasiekimai nebuvo iškart pripažinti. Matematikoje svarbiausias indėlis logikos ir pagrindų srityse. Tačiau dirbo ir tiesinės algebros, matricų, įvairių geometrijų, topologijos ir Listingo bei Belo skaičių, grafų, 4-ių spalvų problemos ir tolydumo prigimties srityse. Užsiėmė taikomąja matematika ekonomikoje, inžinerijoje ir žemėlapio projekcijose, ypač aktyvus buvo tikimybių ir statistikos srityje.

Skaityti daugiau: Čarlzas Pirsas ir jo atgimimas

Rodyk draugams

Dendizmo poetika: literatūra ir mada

Kokias asociacijas dabar gali sukelti žodis „dendis“? Vaizduotė iškart piešia tokį vaizdą: elegantiškas vyriškis, nepriekaištingas kostiumas, gal net smokingas, kaklaraištis-drugelis, brangi pypkė, tingūs atšlifuoti judesiai, niekinanti šypsenėlė… Ar tai reiškia, kad dendizmas – išpuoselėto gyvenimo būdo visų pirma mada, poza ir stilius?

Pradžioje surizikuokim atsitraukti nuo trivialių vaizdinių, pasirinkę ne tokį įprastą rakursą – dendizmas literatūrinėje tradicijoje. Yra žinoma, kad daugelis rašytojų buvo dendi: pakanka paminėti lordą Baironą, Bulverą-Litoną, Dizraelį, Dikensą ir Tekerėjų, Oskarą Wilde ir serą Maksą Birbomą – iš anglų; Balzaką, Stendalį, Barbė d‘Oreviljė, Bodlerą, Pjerą Loti ir Marselį Prustą – iš prancūzų.

Ypatingas vaidmuo dendizmo poetikoje priklauso garsiausiam regentystės epochos dendžiui D.B. Bramelui (1778-1840). Jis įėjo į istoriją kaip anglų „elegantiškumo premjeras“, madų diktatorius ir knygos „Vyrų ir moterų kostiumas“ autorius. Tarp amžininkų jis buvo žinomas kaip anekdotų ir aukštuomenės kronikų personažas bei, aišku, literatūrinis veikėjas. Bramelo biografija: karaliaus malonės, sėkmė aukštuomenėje, tada išvijimas ir beprotystė – romantinio likimo scenarijaus pavyzdys, patvirtinantis organinį dendizmo ryšį su europietiško romantizmo estetika.

Skaitykite: Dendizmo poetika: literatūra ir mada

Rodyk draugams

Kur ėjo L. Tolstojus?

Tai kur ėjo Levas Tolstojus, kai 1910 m. spalio 28 d. paliko Jasnają Polianą?

Įvykis, visame pasaulyje žinomas kaip išėjimas, dažniausiai suprantamas kaip išėjimas nuo - nuo to, su kuo negalėjo susitaikyti rašytojo sąžinė. Išėjimas į kur - taip beveik niekada nebuvo klausiama; nes savaime aišku, kad „išeiti nebuvo į kur“ – ir vietos prasme, ir vidinio išėjimo prasme Tolstojui, apie ką netrukus po jo mirties rašė A.S. Volžskis.

Tačiau būtent tai, į kur traukė L. Tolstojus, turėjo išimtinai svarbią reikšmę. Buvo akivaizdu, kad jo dvasinis kelias toli gražu nebuvo baigtas, kad prasiveria kažkokia kita perspektyva, kad ne neigimas yra paskutinis žodis savo vardą davė ištisai rusų kultūros epochai. Tolstojus vyksta į Optino dykvietę, vieną iš bažnyčios atramų, t.y. pas didžiausią melą, pas vienuolius, tuo stipriausius, anot Nechliudovo, gundytojus ir apgavikus.

Skaitykite: Kur ėjo L. Tolstojus?

Rodyk draugams

Vilkolakiai Viduramžiais

Čia pateikiama ištrauka iš Sabine Baring-Gould (1834-1924) „Knyga apie vilkolakius: baisių prietarų liudijimas“ (5 skyrius).

Prūsijoje, Livonijoje ir Lietuvoje, nors jų gyventojai nemažai kenčia nuo vilkų visus metus, kadangi tie retina jų galvijus, plačiai pasklidusius po miškus, jiems kiek paklydus, tačiau tai jie laiko mažiau rimtu dalyku nei vilkais virtusių žmoni piktadarystes.

Per Kristaus gimimo šventę, naktį, didelis vilkais virtusių žmonių susirenka tam tikroje susitartoje vietoje ir iš jos pasklinda siautėti su nepaprastu įniršiu prieš žmones ir naminius gyvulius; ir tų regionų gyventojai kenčia nuo jų daugiau nei nuo tikrų vilkų. Jei tie aptinka žmonių gyvenamąją vietą, esančią nuošaliai miške, jie ją įniršę apsupa, stengdamiesi išlaužti duris, ir jei tai jiems pasiseka, jie surija visas rastas žmogiškas būtybes bei gyvūnus. O tada įsiveržia į vyno rūsius ir ištuština alaus ar midaus statines, tuščias statinaites sukrauna viena ant kitos rūsio vidury, taip parodydami savo skirtumą nuo tikrų vilkų… Tarp Lietuvos, Livonijos ir Kuršių krašto yra senos pilies griuvėsiai. Šioje vietoje kartais, nustatyta proga jų susirenka tūkstančiai, kur jie išbando savo šoklumą. Tuos, kurie neįstengia užšokti ant sienos, kaip dažnai nutinka storiausiems, vado baudžiami bizūnu ir suėdami.
47 skyriuje Olaus taip pat rašo apie kažkokį didiką, keliavusį per didelį mišką lydimas savo valstiečių, kurie užsiimdavo burtais. Jie nerado namų, kur galėtų apsistoti nakčiai ir buvo gerokai išalkę. Tada vienas valstiečių pasiūlė, kad, jei visi kiti laikys liežuvius, jis gali atnešti ėriuką iš toli esančios bandos.Visi prisiekė.

Jis pasitraukė į miško gilumą, ten pavirto vilku, užpuolė avių bandą ir savo bendrakeleiviams nasruose atnešė ėriuką. Jie jį dėkingi paėmė. Tada jis vėl pasitraukė į tankmę ir atvirto į žmogaus pavidalą.

Didiko žmona Livonijoje išreiškė abejonę vienam savo tarnų, ar įmanoma vyrui ar moteriai taip pakeisti pavidalą. Tarnas iškart pasisiūlė jai įrodyti tą galimybę. Jis išėjo iš kambario ir kitą akimirką buvo matomas per lauką bėgantis vilkas. Jį vijosi šunys ir, nepaisant jo priešinimosi, išdraskė vieną jo akį. Kitą dieną tarnas pasirodė su akla akimi.

Pilnas tekstas: Vilkolakiai Viduramžiais

Rodyk draugams

Kūniškumo problema rusų filosofijoje

Anot rusų religinės filosofijos Žmogus yra unikali būtybė, esanti dviejų pasaulių – gamtiškojo ir dvasiškojo - sankirtoje. Jis iš pat pradžių dvasiškai-kūniškas; Žmogus įtrauktas į Gamtos tvarką ir to įtraukimo taškas yra lytis; Žmogus yra lyties transformacija, modifikacija; Žmogus yra mylinti būtybė. Meilė yra individualumo apraiška, amžinojo, nemitingo prado žmoguje įtvirtinimas.

Rusų filosofija turi savą požiūrio tašką, stilių, kitas ypatybes. Berdiajevas nurodo, kad be Rozanovo, pasaulio filosofijoje buvo du iškilūs mokymai apie lytį ir meilę: Platono („Puota“) ir V. Solovjovo („Meilės prasmė“). Pagal Platono mokymą, įvilktą į mitologinę formą, lytis yra pirminės, vientisos ir galingos žmogaus prigimties skilimo į dvi puses rezultatas ir todėl meilė yra kiekvienos pusės kankinantis troškimas vėl susilieti į vientisą individualybę, jos atstatymą. V. Solovjovas išskiria 5 meilės kelius. Pirmasis – šėtoniškas (kūno pirkimas prilygsta nekrofilystei), antras – gyvuliškas (paklusimas fiziniam potraukiui), trečias – žmogiškas (vedybos), ketvirtas – angeliškas (dvasinis, platoniškas, dvasios priešpastatymas kūnui, tačiau žmogus vientisas: sielakūniškas), penktasis – aukščiausias (dievažmogiškas, žmogaus sielakūniškumą ir dievažmogiškumą jungiantis androgonizmas). Solovjovas įdema skirtumą tarp individualumo ir giminės. Giminystės meilė trupina individualumą, pajungia žmogų gamtiškai būtinybei. Tikra asmeninė meilė veda prie individualumo pilnumo. Lytis turi ir dvasinę, ir kūnišką prigimtis, joje glūdi ir dvasios, ir kūno metafizika. Lytis - ne fiziologinės, ir ne empirinės prigimties, joje glūdi mistinės gelmės. Visas pasaulinis procesas remiasi lytimi, todėl pasaulis susikūrė ir tebesitęsia. Poliariškumas pasireiškė mokyme apie amžinąjį moteriškumą, Mergelės Marijos bei Kristaus kultuose. Lyčių susilietime, jų tarpusavio traukoje glūdi didžioji gyvybės paslaptis, kūrybos paslaptis. Jei lytije yra tiesa ir paslaptis, tai paslaptis bus atskleidinėjama amžinai išlikdama paslaptimi. Meilė – pažinimo įrankis, ji suartina žmones, vienam jų atskleidžia kito sielą, leidžia pažvelgti į gamtos sielą, pajausti kosminių jėgų veiksmą.

Meilė – tai kūrybinė jėga. Visa žmogaus kūryba kyla iš meilės. Bet kuri kūryba neišvengiamai yra dviejų lyčių reikalas. Kultūros istorija – tai „meilės istorija“. Į lytį sueina visos žmogaus gyvenimo gijos, visos emocijos, per meilė susiliečiama su ateitimi, su amžinybe. Kūniškumo problemos nagrinėjimui įdomi ir I.A. Iljino samprata. Kiekvienoje kultūroje kūniškumas sudaro svarbią vertybinę sferą. Kultūriniai veiksniai nemaža dalimi formuoja žmogaus kūną ir visą kūniškąją kultūrą, t.y. elgesį ir santykius, susijusius su somatinėmis žmogaus charakteristikomis. Kūniškojo „Aš“ vaizdinys derinasi su kultūrinėmis orientacijomis, sampratomis apie savigarbą, jėgą, grožį, fiziniais duomenimis, socialinį ir originalumu.

Skaityti daugiau: Kūniškumo problema rusų filosofijoje

Rodyk draugams

Raselas. Ar yra Dievas?

Į klausimą „Ar yra Dievas?“ dėl skirtingų priežasčių skirtingai atsakė skirtingos bendruomenės ir skirtingi individai. Absoliuti dauguma žmonių priima vyraujančią jų bendruomenės nuomonę. Ankstyviausiais laikais, apie kuriuos žinome, kiekvienas tikėjo daugeliu dievų. Žydai pirmieji ėmė tikėti tik vienu Dievu. Pirmojo įstatymo, kai jis buvo ką tik įvestas, buvo labai sunku laikytis, nes žydai tebetikėjo, kad Baalas, Aštartė, Dagonas, Molochas ir kiti buvo tikrais dievais, tačiau nusidėjo, nes padėjo žydų priešams. Monoteizmą, kuris Antiocho persekiojimų pradžioje tebuvo vienos mažos tautos dalies tikėjimas, perėmė krikščionybė, o vėliau islamas, ir tapo dominuojančiu pasaulyje į vakarus nuo Indijos. Į rytus nuo Indijos jis neturėjo sėkmės: induizme buvo daug dievų, budizmas savo primityviąja forma neturėjo nė vieno dievo, o nuo 11 a. konfucionizmas irgi neturėjo jokio dievo. Tačiau jei apie religijos teisingumą spręsime pagal jos pasisekimą pasaulyje, argumentas monoteizmo naudai yra labai stiprus, nes jis turi didžiausią armiją, didžiausią laivyną ir sukaupęs didžiausius turtus. Mūsų laikais šis argumentas ne toks lemiamas. Tiesa, kad Japonijos nekrikščioniška grėsmė pašalinta, tačiau krikščionys dabar susidūrė su ateistinių maskvėnų grėsme, ir nėra tikra, kai kas nors tikisi, kad atominė bomba bus lemiamu argumentu teizmo pusėje. [ ... ]

Daugelis ortodoksų kalba taip, tarsi labiau būtų skeptikų reikalas paneigti dogmas, o ne dogmatikų – jas įrodyti. Tai yra, žinoma, klaida. Jei tarčiau, kad tarp elipsine orbita Žemės ir Marso aplink Saulę sukasi kiniško porceliano arbatinukas, niekas negalėtų paneigti mano teiginio, jei aš apdairiai pridėčiau, kad arbatinukas yra per mažas, kad jį galėtų pamatyti net galingiausi teleskopai. Ir jei dar pareikščiau, kad, kadangi mano tvirtinimas negali būti paneigtas, žmogaus supratimui būtų netoleruotina abejonės šiuo klausimu prielaida, tada aš teisingai būčiau palaikytas kalbančiu nesąmones. Bet jei vis dėlto tokio arbatinuko egzistavimas būtų patvirtintas kokioje nors senovinėje knygoje, mokomas kaip šventa tiesa kiekvieną sekmadienį ir pamažu įteigiamas vaikams mokykloje, svyravimas, ar tikėti tuo, ar ne, taptų ekscentriškumo žyme ir nukreiptų dvejojantįjį psichologo jurisdikcijon apsišvietusiųjų amžiuje arba inkvizitoriaus akiratin ankstesniuose laikuose.

Skaitykite daugiau: Raselas. Ar yra Dievas?

Rodyk draugams