BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kūniškumo problema rusų filosofijoje

Anot rusų religinės filosofijos Žmogus yra unikali būtybė, esanti dviejų pasaulių – gamtiškojo ir dvasiškojo - sankirtoje. Jis iš pat pradžių dvasiškai-kūniškas; Žmogus įtrauktas į Gamtos tvarką ir to įtraukimo taškas yra lytis; Žmogus yra lyties transformacija, modifikacija; Žmogus yra mylinti būtybė. Meilė yra individualumo apraiška, amžinojo, nemitingo prado žmoguje įtvirtinimas.

Rusų filosofija turi savą požiūrio tašką, stilių, kitas ypatybes. Berdiajevas nurodo, kad be Rozanovo, pasaulio filosofijoje buvo du iškilūs mokymai apie lytį ir meilę: Platono („Puota“) ir V. Solovjovo („Meilės prasmė“). Pagal Platono mokymą, įvilktą į mitologinę formą, lytis yra pirminės, vientisos ir galingos žmogaus prigimties skilimo į dvi puses rezultatas ir todėl meilė yra kiekvienos pusės kankinantis troškimas vėl susilieti į vientisą individualybę, jos atstatymą. V. Solovjovas išskiria 5 meilės kelius. Pirmasis – šėtoniškas (kūno pirkimas prilygsta nekrofilystei), antras – gyvuliškas (paklusimas fiziniam potraukiui), trečias – žmogiškas (vedybos), ketvirtas – angeliškas (dvasinis, platoniškas, dvasios priešpastatymas kūnui, tačiau žmogus vientisas: sielakūniškas), penktasis – aukščiausias (dievažmogiškas, žmogaus sielakūniškumą ir dievažmogiškumą jungiantis androgonizmas). Solovjovas įdema skirtumą tarp individualumo ir giminės. Giminystės meilė trupina individualumą, pajungia žmogų gamtiškai būtinybei. Tikra asmeninė meilė veda prie individualumo pilnumo. Lytis turi ir dvasinę, ir kūnišką prigimtis, joje glūdi ir dvasios, ir kūno metafizika. Lytis - ne fiziologinės, ir ne empirinės prigimties, joje glūdi mistinės gelmės. Visas pasaulinis procesas remiasi lytimi, todėl pasaulis susikūrė ir tebesitęsia. Poliariškumas pasireiškė mokyme apie amžinąjį moteriškumą, Mergelės Marijos bei Kristaus kultuose. Lyčių susilietime, jų tarpusavio traukoje glūdi didžioji gyvybės paslaptis, kūrybos paslaptis. Jei lytije yra tiesa ir paslaptis, tai paslaptis bus atskleidinėjama amžinai išlikdama paslaptimi. Meilė – pažinimo įrankis, ji suartina žmones, vienam jų atskleidžia kito sielą, leidžia pažvelgti į gamtos sielą, pajausti kosminių jėgų veiksmą.

Meilė – tai kūrybinė jėga. Visa žmogaus kūryba kyla iš meilės. Bet kuri kūryba neišvengiamai yra dviejų lyčių reikalas. Kultūros istorija – tai „meilės istorija“. Į lytį sueina visos žmogaus gyvenimo gijos, visos emocijos, per meilė susiliečiama su ateitimi, su amžinybe. Kūniškumo problemos nagrinėjimui įdomi ir I.A. Iljino samprata. Kiekvienoje kultūroje kūniškumas sudaro svarbią vertybinę sferą. Kultūriniai veiksniai nemaža dalimi formuoja žmogaus kūną ir visą kūniškąją kultūrą, t.y. elgesį ir santykius, susijusius su somatinėmis žmogaus charakteristikomis. Kūniškojo „Aš“ vaizdinys derinasi su kultūrinėmis orientacijomis, sampratomis apie savigarbą, jėgą, grožį, fiziniais duomenimis, socialinį ir originalumu.

Skaityti daugiau: Kūniškumo problema rusų filosofijoje

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą