BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Stanislavas Ivanovas. Ramanas

Fantastinis apsakymas apie Dirbtinio intelekto Bendruomenės nario pokytį ir jo patirtį tarpžvaigždinėje erdvėje. Šios patirties priėmimas Žemėje.

Skaitykite daugiau: Stanislavas Ivanovas. Ramanas

Rodyk draugams

Mažylis buvo pirmasis…

 „Manchester Baby” buvo pirmasis kompiuteris, naudojęs programas atmintyje. Jis naudojo CRT kineskopą duomenų įsiminimui ir veikė nuosekliai imdamas po bitą vienu kartu.
Buvo laikai, kai nebuvo kompiuterių - o tada buvo laikai, kai jie jau buvo. Taigi turėtų būti „pirmasis” kompiuteris - tačiau atrodo, kad tokio kaip tik ir nebuvo. Mat kai kompiuterio su atmintimi idėja pakibo ore, daugelis skirtingų žmonių ėmėsi jos.

Mančesteris buvo vienas trijų pagrindinių JK kompiuterių kūrimo centrų (greta Kembridžo ir Tedingtono NPL). Ir nors Kembridže buvo sukurtas pirmasis „viso dydžio” veikiantis kompiuteris su atmintimi, Mančesteris pagamino mažą mašiną - „Baby” arba „Small Scale Experimental Machine” (SSEM), kuriai priklausytų „pirmojo veikiančio kompiuterio su programomis atmintyje” titulas.

Skaitykite daugiau: Mažylis buvo pirmasis…

Rodyk draugams

Miegantis Nepalo dievas

10 km į šiaurę nuo Katmandu, didžiosios Himalajų sienos papėdėje, Budhanilkanthoje10) ilsisi miegančioji dievybė. Šventyklos baseine, pripiltame ledynų vandens, amžinu miegu susipynusių gyvačių ložėje miega akmeninis kolosas, vaizduojantis dievą Narajaną – sutvėrėjo Višnaus inkarnaciją (įsikūnijimą). Dar visai neseniai šventyklos liūtų vartai buvo atviri tik induistams. Dabar jaunojo Narajanos dievišką veidą išvysti draudžiama tik vienam žmogui Žemėje – Nepalo karaliui, nes jis irgi laikomas Višnaus inkarnacija.

Senas vediškasis šventikas su aukščiausios kastos tašku virš tarpuakio ir virvute ant peties, pirmasis, aišku, po Narajanos, prie burnos pakėlė žiupsnelį ryžių. Tada pavaišino mane. Vien iš mandagumo, nes ne induisto vis tiek nepalies dalyvavimo malonė. Skirtingai nuo visų kitų religijų, tapti induistu, taip sakant, priimti induizmą, negalima. Juo galima tik gimti. Prie Himalajų, šeimos ir kastos rate.

Daugiau: Miegantis Nepalo dievas

Rodyk draugams

Meistras ir Margarita

Įdomu, kokia buvo M. Bulgakovo “Meistro ir Margaritos” paskirtis. Kodėl porevoliucinės Maskvos fone aprašomi (kartais ir apjungiami) 2000 m. senumo įvykiai.
Pateikiama ištrauka iš knygos pradžios…

Daugiau: Meistras ir Margarita

Rodyk draugams

Gogolio pasaulis – tarsi sapnas

Gogolio proza sklidina kažkokios paslaptingos energijos; jo kūrinių pasaulis kartu ir pamėkliškas, ir realus, paprastas ir neįtikėtinai sudėtingas, suprantamas ir nepaaiškinamas. Čia viskas pajungta ypatingiems dėsniams, kurių nesupranta ‚sveiko proto“ mėgėjai.

Neįprasta ir pati erdvė, kurioje gyvena jo herojai. Ji išsikreivina, suskyla, pulsuoja, nuolat keičiasi, tai susitraukdama iki aguonos grūdelio, tai išsiplėsdama iki kosminių dydžių. Ir visa tai - iš atrodančio paprastumo.Tą „keistumą“ regi visi, tačiau vienareikšmiškai paaiškinti, kame jis, neįmanoma.
Mistinį Peterburgo turinį pastebėjo dar A. Puškinas, tačiau kaip reikiant jis buvo suprastas ir perteiktas, „kai Nevos prospektu praėjo … Gogolis“. Anot Nabokovo, prospekto pavadinimu pavadinta apysaka „išryškino tą neįprastumą su tokia neužmirštama jėga, kad ir Bloko eilėraščiai, ir Belyj romanas ‚Peterburgas‘, parašyti auštant mūsų amžiui, atrodo, tik išsamiau atskleidžia Gogolio miestą, o ne kuria kokį nors naują jo vaizdą“.
Daugiau apie tai: Gogolio pasaulis – tarsi sapnas

Rodyk draugams

Vaivorykštė: laumės juosta, smakas, straublys

Vaivorykštė kaip išskirtinis gamtos reiškinys nuo seno kėlė susidomėjimą ir nuostabą, o kartu ir poreikį suvokti, paaiškinti jos atsiradimą bei prigimtį. Dėl subtilaus spalvų spektro ir jo daromo vizualinio įspūdžio šis fenomenas tapo vienu iš dažniausiai poetizuojamų objektų tiek su mitopoetine pasaulėžiūra susijusioje tradicijoje, tiek šiuolaikinėje kūryboje. Archajinę pasaulėžiūrą atspindinti vaivorykštės kilmės ir esmės samprata, veikiau jos nuotrupos, yra išsaugotos lietuvių pasakojamojoje tautosakoje, visų pirma etiologinėse sakmėse, taip pat padavimuose ir tikėjimuose. Šiuose folklorinės prigimties naratyvuose atsiskleidžia, kas gi yra vaivorykštė, su kokiomis akcijomis, su kuriais mitiniais personažais, su kokiu laiku ir erdve ji yra susijusi. Pažymėtina, kad žodinė kūryba yra išlaikiusi daugiasluoksnį – tiek su mitopoetine, tiek su vėlyvesne pasaulėžiūra turintį ryšį – vaivorykštės įsivaizdavimą. Tad vaivorykštės konceptą sudarantys lygmenys yra nelygiaverčiai laiko požiūriu, tačiau sąlygiškai juos galima sutelkti ir pristatyti kaip tradicinės kultūros duomenų apie šią gamtos realiją bazę, demonstruojančią tą kultūrą formavusios mąstysenos sluoksnius. Lietuvių tautosakos siužetai apie vaivorykštę nuodugniau nebuvo tyrinėti, nors jie iš tiesų yra verti dėmesio kaip atspindintys liaudiškąjį neįprasto gamtos reiškinio įsivaizdavimą.
Aptariamas reiškinys galėjo būti įvardijamas ne vien įprastu, bendrinėje kalboje vartojamu žodžiu vaivorykštė, bet ir daugeliu kitų. Vieni jų plačiau žinomi, kiti užfiksuoti tik tam tikrose Lietuvos srityse. Konstantinas Karulis, remdamasis tuo, kad latvių kalba neapsiriboja vienu vaivorykštę įvardijančiu žodžiu, spėja, kad ši gamtos realija keletą vardų turėjo dėl tabu, nenorint ištarti tikrojo jos vardo (Karulis, 486). Vaivorykštės vardo tabuizavimo tendenciją atspindi ir vokiečių tikėjimai. Vietoj žodžio Regenbogen „vaivorykštė“ buvo rekomenduojama šį objektą įvardyti Himmelsring „dangaus žiedas“, nes žodis Regenbogen vaivorykštę veikdavęs magiškai – tai galėję sukelti lietų

Skaitykite daugiau: Vaivorykštė: laumės juosta, smakas, straublys

Rodyk draugams

Kodėl žydai Kristaus nepripažįsta mesiju?

Kas tas „mesijus“? Pačią sąvoką „mesijo atėjimas“ įvedė senovės žydų pranašai, kurių pranašystės ir privertė laukti mesijo atėjimo. Tad pasiskelbusį mesiju tereikia patikrinti, ar atitinka pranašystes. Mesijus – tai valdovas1) ir dvasinis žydų lyderis. Karaliaus-mesijo valdymo metu vyksta „Geula“ (Atsikratymas) procesas, t.y. viso pasaulio išsivadavimas ir atgimimas, kuris akivaizdus ir neabejotinas visiems žmonėms. Visų pirma, turi liautis karai, vyrauti taika ir gerovė, ir visi žmonės galės pasišvęsti dvasiniam tobulėjimui bei dievo pažinimui. Suprantama, kokiu baisiu smūgiu pirmiesiems krikščionims buvo jų „mesijo“ mirtis. Juk ir jie, ir pats Jėzus, ir visi to meto žydai pripažino pranašų autoritetą. Jėzus žuvo nieko nepadaręs iš to, kas buvo jam skirta ir ko tikėjosi iš jo. Kaip buvo galima juo toliau tikėti? Kristaus pasekėjo pradėjo ieškoti Toroje prasmių, leidžiančių naujai išaiškinti pranašystes taip kad mesijo mirtis būtų įmanoma nepasiekus Išsivadavimo. Jie ėmė tvirtinti, kad mesijus turi ateiti dukart. Žydų istorijoje ne kartą sutinkame charizmatiškus liaudies vadus, su kurias vėl ir vėl iškildavo klausimas apie tikrąjį ir apsimetėlį mesijų bei požymius, pagal kuriuos jie atskiriami. Psichologiniai procesai, vykę liaudies sąmonėje tais laikais, dažnai buvo labai panašūs į krikščioniško mesijinio modelio formavimąsi. Ypač panašus sabatėjų judėjimas, su pretendentu į mesijus Šabtajumi (Sabatėju) Zevi.

Skaitykite daugiau Kodėl žydai Kristaus nepripažįsta mesiju?

Rodyk draugams

Kvietimas Vytautui kovai prieš husitus

Pateikiamas popiežiaus laiškas LDK Vytautui, kuriame kviečiama dalyvauti kryžio žygyje prieš Čekijos husitus. Priede aprašoma to laikotarpio Vytauto santykiai su popiežiaus sostu.

Skaitykite daugiau: Kvietimas Vytautui kovai prieš husitus

Rodyk draugams

Uždanga po uždangos po uždangos

Hugo Loetscheris (1929-2009) – šveicarų rašytojas, kritikų apibūdinamas „satyriniu“ arba „apokalipsiniu“ mistiku. Nuo 1965 m. – nepriklausomas rašytojas ir publicistas. Daug metų praleido Lotynų Amerikoje (ypač Kuboje ir Brazilijoje), JAV ir Pietryčių Azijoje. Pateikiamas fragmentas iš jo knygos “Imunizuotasis”…

Skaitykite daugiau: Hugo Loetscher. Uždanga po uždangos po uždangos

Rodyk draugams

Mikės Pūkuotuko dao

„Mikės Pūkuotuko dao“ (1982) parašė Bendžaminas Hofas (Benjamin Hoff) kaip įvadą vakariečiams į daosizmą. Joje, siekiant paaiškinti daosizmo filosofiinus principus, alegoriškai panaudojami A. Milne „Mikės Pūkuotuko“ (Vinipucho ) veikėjai bei citatos. Vėliau B. Hofas parašė „Knysliuko de“. Knyga prasideda acto ragautojų aprašymu – iš tikro, tai trijų Rytų mąstytojų (Konfucijaus, Budos ir Lao-czi) virš acto kubilo pavaizdavimas. Ragaujant „gyvenimo“ actą, Konfucijui jis rūgštus, Budai – kartus, o Lao-czi – tinkamas. Mikė Pūkuotukas personifikuoja wei wu wei (veiksmo be pastangų) bei pu (būti atviru) principus. Tuo tarpu Pelėda ir Triušis yra pernelyg komplikuoti, perdaug mąsto ir negali tiesiog būti. Knyga 49 savaites buvo „New York Times“ bestselerių sąraše ir yra privalomos literatūros sąraše kai kurių koledžų kursuose.
Skaitykite daugiau: Mikės Pūkuotuko dao

Rodyk draugams